KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS

Kūrybinių industrijų sąvoka Vakarų Europoje pradėta vartoti aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, svarstant kultūros indėlį į socialinę ir ekonominę Vakarų Europos šalių plėtrą. Ši sritis buvo pripažinta labai įtakinga jėga greitai kintančioje globalinėje ekonomikoje. Pavyzdžiui, atlikus tyrimus Didžiojoje Britanijoje, paaiškėjo, kad kūrybinės industrijos – sparčiausiai auganti sritis, jau pralenkusi finansų, ekonomikos sektorius. Išsamiau

Europos Parlamento Kultūros, jaunimo, švietimo, medijos ir sporto komitetas rengia specialią kūrybinėms industrijoms skirtą rezoliuciją. Jos projekte sakoma, kad norint įgyvendinti Lisabonos sprendimus, kur Europa apibūdinama kaip žinių visuomenė, deramas dėmesys turi būti skiriamas ir kūrybinėms industrijoms.

Diskutuojant apie ES programos „Kultūra 2000“, kurioje dalyvauja ir Lietuva, ateitį, kūrybinės industrijos minimos kaip galima nauja rėmimo sritis.

Kūrybinės industrijos – tai tokios veiklos, kurių pagrindas yra individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas, kurdamos intelektinę nuosavybę („Creative Industries Mapping Document“, Department for Culture, Media and Sport, UK, 2001).

Kitaip tariant, kūrybinių industrijų sąvoka apima visą kūrybinę veiklą, susijusią su autorių teisėmis.

Kūrybinėms industrijoms priskiriama: architektūra, amatai, atlikėjų menai, dizainas, interaktyviosios kompiuterinės programos, drabužių modeliavimas, meno ir antikvarinių vertybių rinka, muzika, kinas ir videoprodukcija, leidyba, televizija ir radijas, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, reklama.

Didžiojoje Britanijoje kūrybinės industrijos laikomos platesnės sąvokos – kultūrinių industrijų – dalimi. Kultūrinės industrijos apima kūrybines industrijas, bibliotekas, paveldą, laisvalaikį ir turizmą bei sportą.

Europoje bei JAV nėra vieno kūrybinių industrijų apibrėžimo, tačiau sutinkama, kad kultūros vertybės negali būti apibūdinamos vien rinkos ekonomikos terminais. Antra vertus, būtent dėl specifinio pobūdžio kūrybinės industrijos pagal palyginti naują pramonės klasifikaciją priskiriamos prie perspektyviausių XXI a. ekonomikos šakų.

Į viršų